Lietuvos moksleiviai trečius metus mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet dalies reikiamų vadovėlių jie vis dar nesulauks net ir iki šių, 2025–2026 mokslo metų, galo. Mat trūksta ne tik apie 50 mln. eurų papildomų lėšų (neįskaitant jau skirtų 50 mln. EUR), bet ir dalis vadovėlių net nepradėti rašyti, nes stinga autorių, galinčių arba norinčių juos rengti.
Arba štai – vadovėlis jau išleistas, mokiniai ir tėvai jį mato pirkti knygynuose, tad kyla pretenzijos mokyklų administracijoms, kad šios nesirūpina reikiamų vadovėlių įsigijimu. Tačiau pasirodo, kad dalis prekyboje esančių vadovėlių dar yra nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovėlių duomenų bazėje. Tai reiškia, kad mokyklos, net ir turėdamos lėšų, negali pirkti nepatvirtintų vadovėlių.
Ypač trūksta vadovėlių aukštesnių gimnazinių klasių mokiniams. Jau antroji abiturientų laida veikiausiai baigs gimnazijas pagal atnaujintas programas, taip ir nepažinusi lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, ekonomikos vadovėlių. O ir neaišku, kada bus išleista matematikos vadovėlio antroji dalis.
Vienuoliktokai, kurie šiais mokslo metais laikys pirmąją valstybinio brandos egzamino (VBE) dalį, vis dar neturi biologijos, fizikos, taip pat lietuvių kalbos vadovėlių. Dar daugiau vadovėlių stinga dešimtokams: lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, fizikos išleista tik pirmoji vadovėlio dalis. O štai devintokai kol kas mokosi be chemijos ir fizikos naujų vadovėlių.
Apie tai, kad daugumai klasių nėra informatikos, ekonomikos, filosofijos, pilietiškumo pagrindų, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, dailės ar kūno kultūros vadovėlių, jau net nebešnekama, nes nesitikima, kad jie būtų artimiausiu metu parašyti, o mokyklos turėtų lėšų jiems įsigyti.
Net ir finansiškai geriausiai aprūpintų mokyklų vadovai pastebi, kad pilnai reikiamus vadovėlius jos turės tik po trejų–penkerių metų, kitaip sakant, kai nuo bendrojo ugdymo programų atnaujinimo bus praėję septyneri–aštuoneri metai. Tai reiškia, kad ateis laikas vėl naujinti programas.
Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę? Ir kiek dėl politikų skubinimo paleisti naujas programas į gyvenimą, jų neišbandžius ir nesant parašytų vadovėlių, papildomai kainuoja jėgų, darbo ir laiko pasiruošti pamokoms tiek mokytojams, tiek mokiniams?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė, Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, ir dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.