Jau beveik trejus metus Ukrainoje reziduojantis arkivyskupas, Šventojo Sosto nuncijus Kyjive Visvaldas Kulbokas, be įvairiapusės įvairių šalių pagalbos kovojančiai Ukrainai, pabrėžia paprasčiausios moralinės pagalbos svarbą. Arkivyskupas sako, kad sunku įsivaizduoti, ką išgyvena ukrainiečiai netekę kare savo artimųjų, žuvusių, sužeistų, kalėjimuose uždarytų kaip karo belaisviai, ar prievarta išvežtų į Rusiją vaikų. Arkivyskupą V. Kulboką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Apibūdindamas beveik trejus metus tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, arkivyskupas teigia: „Karas yra nepaprastai intensyvus. Kartais net neturime laiko mąstyti – realybė yra labai arši. Pavyzdžiui, neseniai turėjau suplanuotą susitikimą su viena ambasadore. Dėl miesto apšaudymo ji negalėjo atvykti laiku. Kai atvyko, pasakė, kad naktį nemiegojo, nes gyvenant aukštai teko kelis kartus leistis į slėptuvę. Dabartinė realybė kupina nuovargio, nekalbant apie belaisvius, vaikus, kurie išvežti į Rusiją, ar okupuotas teritorijas, žuvusiuosius ar sužeistuosius. Realybė tiesiog žiauri.“ Kokias pastangas deda Šventasis Sostas, kad šis karas greičiau baigtųsi, ir kokią pagalbą teikia nukentėjusiesiems? „Karo pabaiga yra visos Ukrainos svajonė, – sako arkivyskupas. – Šventasis Sostas kartu su kitais tarptautiniais partneriais – JAV, Kinija ir kitomis šalimis – nuolat ieško sprendimų. Tačiau per beveik trejus metus nemačiau nė vienos konkrečios iniciatyvos, kuri būtų raktas į karo pabaigą. Todėl susitelkiame į humanitarinę pagalbą. Mūsų nunciatūra perdavė Vatikanui apie 5000 vardų – tai įvairių kategorijų žmonės: kunigai, pastoriai, medikai, moterys, nepilnamečiai vaikai, sunkiai sergantieji. Nors rezultatai nėra dideli, bet pastangos nuolatinės. Per 2024 metų Velykas popiežius Šv. Petro aikštėje paragino apsikeisti visais belaisviais. Šis moralinis palaikymas prisidėjo prie keliolikos žmonių išlaisvinimo. Ypač sudėtingas darbas susijęs su vaikais – trūksta tikslios informacijos apie jų buvimo vietą Rusijos regionuose. Kartais dėl vieno ar dviejų vaikų derybos trunka mėnesius. Taip pat teikiame dvasinę ir moralinę pagalbą belaisvių šeimų nariams, kurie išgyvena sunkų laikotarpį.“ Pasak arkivyskupo V. Kulboko, Lietuvos pagalba Ukrainoje vertinama labai teigiamai. „Kadangi esu kilęs iš Lietuvos, dažnai girdžiu padėkas, pabrėžiama, kad Lietuva supranta Ukrainos istoriją ir nuoširdžiai palaiko. Šių padėkų yra be galo daug. Apie tai galima rašyti knygą“, – teigia arkivyskupas V. Kulbokas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-v-kulbokas-ukrainai-reikia-ne-tik-karines-pagalbos-bet-ir-moralines-dvasines-paramos/.