Kas švedų kilmės lietuvį Joną Öhmaną traukia į karo lauką ir kokiu tikslu? Kaip Jonas fronte įgavo netikėtą – „Pandos” – slapyvardį? Pokalbis įtrauks: vieną akimirką Jonas pasakoja apie verdantį susišaudymo katilą (kaip jis pats įvardina: „Tai buvo taip baisu, kad net nebaisu. Tiesiog per daug”), o kitą – apie ramybę ir pažinčių mezgimą. Kokios mintys sukasi pavojaus akimirką? O apie ką šnekamasi atokvėpio metu?

Jurga pagvildens ir asmeninę Jono pusę – vidinį vaiką, kada Jonas jaučiasi ramiausiai, koks jis buvo vaikystėje, ką šiuo metu skaito, ko bijo labiausiai ir kokios muzikos klausosi? Apie karo džiazą ir gyvenimo balansą – išskirtiniame epizode.

Minėta audioknyga: „Donbaso džiazas“