Anot intymumo koordinatorės Irmos Pužauskaitės, Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų, o tai daug ką pasako apie mūsų visuomenę ir jos požiūrį į seksą. Ką kino aikštelėje daro intymumo koordinariai? Apie moralinę ir ekonominę šios profesijos prasmę, galios santykius, aktorių asmenines ribas ir būtiną komunikaciją kino aikštelėje – pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore, „Baltic Intimacy Professionals“ įkūrėja Irma Pužauskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Lyčių psichologijos ekspertas, LGBT+ žmones konsultuojantis psichoterapeutas Jokūbas Gružas akcentuoja: į LGBT+ žmones nukreipta visuomenės neapykanta ilgainiui paveikia šią bendruomenę, ji ima tikėti, kad nėra „normali“ ir pakankama. Su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria LGBT+ asmenys? Kaip visuomenės požiūris skatina suicidišką LGBT+ žmonių elgesį?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Vaida Tamoševičiūtė kuria performansus motinystės tema, yra įkūrusi S MOM performanso meno platformą, savo kūryboje tiria gėdos ir kaltės jausmus, kvestionuoja normalumo ir savižalos sąvokas. Kaip performansai keitė jos santykį su kūnu? Kaip savižalos elementų turinčią kūrybą vertina jos performansų auditorija? Kaip per meną išlaisvinti savo kūnišką, atsikovoti visuomenės nusavintą kūną?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Laura Zaveckaitė

Daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones, sako aseksuali moteris Ugnė Mikalajūnaitė. Ji save laiko ir „queer“ bendruomenės nare. Kokia buvo Ugnės kelionė, stengiantis suprasti savo seksualinę tapatybę? Kaip jos gyvenimą pakeitė suvokimas, kad ji yra aseksuali? Koks, anot jos, yra mūsų visuomenės santykis su seksu ir kokį spaudimą patiria aseksualūs asmenys? Ką žinome apie aseksualumą, kokie stereotipai jį gaubia, su kokiais skirtingais iššūkiais susiduria aseksualūs vyrai ir moterys?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Seksas negali išspręsti lyčių nelygybės, tačiau bet kokia emancipacijos politika yra įkūnyta – akcentuoja menotyrininkas Adomas Narkevičius, vienas iš MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra“ kuratorių. Kaip seksualumas inspiruoja menininkus? Kokį pėdsaką sovietmečiu Baltijos šalyse vyravusi seksualumo cenzūra paliko šių dienų mene? Kaip „queer“ menas gali prisidėti prie platesnių pokalbių apie socialinį teisingumą ir lygybę?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Kai sakau, kad dirbu moterų sveikatos srityje, visi iškart galvoja, kad tai – reprodukcija arba ligos, kuriomis serga tik moterys, pavyzdžiui, krūties vėžys ar PMS. Bet aš žiūriu į ligas, kurios neproporcingai paveikia moteris“, – sako neuromokslininkė, Oksfordo universiteto doktorantė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ vadovė ir bendraįkūrėja Emilė Radytė. Ji pastebi, kad medicinos srityje kur kas dažniau investuojama į problemų, kurios neproporcingai paveikia vyrus, sprendimą, tad daugybė moterų yra nusivylusios sveikatos apsaugos sistema. Kaip susiklostė tokia situacija? Kokių pokyčių turėtų imtis politikai ir medikai bei farmacijos kompanijos, ką gali pakeisti pačios moterys? Kokios moterų sveikatos problemos yra įsisenėjusios ir vangiai sprendžiamos? Kokių proveržių šioje srityje pastebima?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Rašytoja, leidėja, viena iš „book.duo“ tinklaraštininkių Patricija Tilvikaitė teigia – įvairovės temos literatūroje, nors ne visi skaitytojai sutinka, nėra „mados reikalas“. Bent 150 knygų per metus perskaitanti Patricija mano, kad dabar yra moterų laikas literatūroje, jai vis sunkiau susitapatinti su balųjų heteroseksualių autorių balsais, o LGBTQ+ autoriai džiugina kur kas įdomesnėmis perspektyvomis. Kada, anot jos, galima pateisinti seksizmą literatūroje?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Švedijoje vaiko priežiūros atostogų išėję tėčiai jau tapę norma, juos su savo atžalom sutikti taip įprasta, kad net susiformavo „latte tėčių“ fenomenas. Tačiau Lietuvoje kavą dienos metu gukršnojančių tėčių su vėžimėliais vaizdinys vis dar neįprastas. Kaip skiriasi visuomenės požiūris į motinystę ir tėvystę, į dirbančias mamas ir dirbančius tėčius? Apie darbo ir šeimos derinimą persidirbimo visuomenėje ir diskriminaciją darbo aplinkoje lyties pagrindu – pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadove Mintaute Jurkute.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Nuotr. aut. Martynas Ambrazas

Viena yra būti matomiems, kita – kurti savo matomumą, akcentuoja fotografė, kuratorė Janina Sabaliauskaitė. Ji šiuo metu sostinėje pristato pirmąją savo asmeninę parodą „Pasitikėjimas“, kurioje pristato LGBT+ bendruomenės portretus ir leidžiasi į kūniškumo paieškas gamtoje. Kaip kūrėja siekia kurti LGBT+ bendruomenės matomumą? Kaip ji išlaisvina savo žvilgsnį į heteronormatyvumo standartų? Kaip kūrėja save įprasmina LGBT+ bendruomenėje?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Negalią turinti aktyvistė Rūta Kupčinskaitė pasakoja – sudėtinga būti mama, nes turi įrodyti, kad gali ja būti, negali susimauti. Kodėl moterys mūsų visuomenėje spaudžiamos turėti vaikų, tačiau į motinas su negalia žvelgiama visai kitaip? Koks ryšys tarp negalios ir moteriškumo, seksualumo, motinystės ir moterų reprodukcijos teisės? Pokalbis su Rūta Kupčinskaite ir Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove Simona Aginskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Autizmas nėra tik „berniukų liga“, o ribinis asmenybės sutrikimas nėra būdingas tik moterims, nors statistika gali rodyti kitaip, tvirtina rašytoja, tinklaraščio „Elenos emocijų daržas“ autorė Elena Gasiulytė. Kodėl ji nepasitiki psichiatrija? Kaip psichiatrija pasitarnauja patriarchatui? Ką reiškia būti „išprotėjusia“ moterimi ir „išprotėjusiu“ vyru šiandienos Lietuvoje?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Nėra vieno teisingo kelio, niekas neturi teisės linčiuoti moters“, – apie šiandieninius motinystės modelius ir moterų pasirinkimą turėti arba neturėti vaikų sako Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė. Kokį poveikį motinystės įvaizdžiui ir motinoms keliamiems reikalavimams padarė visuomenę sukrėtusios istorijos apie mažamečius vaikus paskandinusią mamą ar nėščią vienuolikmetę? Kaip mūsų požiūrį į motinystę formuoja dažniausiai tik pozityviomis patirtimis besidalijančios mamos influencerės? Ką apie šiuolaikinę motinystę atskleidžia neglamūrinės istorijos? Pokalbis su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadove Marina Pukeliene ir platformos „Motherhood is Sexy“ autore Ieva Juodele.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kultūristės pasirenka nepaklūsti vienam iš kelių moters gyvenimo scenarijų, kuriuos padiktuoja visuomenė, akcentuoja tyrėjas, sociologas Mažvydas Karalius. Kodėl jį domina lyčių ir seksualumo klausimai? Kaip jis atrado moterų kultūriščių temą? Ką apie jų gyvenimą, kasdienybę, patiriamus lyčių normų iššūkius sužinojo bendraudamas su Lietuvos kultūristėmis? Su Mažvydu Karaliumi aptariame jo tyrimą apie „moteris štangos sporte“, sporto feminizaciją, šiuo metu vykdomą tyrimą apie translyčių žmonių padėtį Lietuvoje bei mokslininko požiūrį į visuomenėje vykstančias diskusijas dėl socialinės lyties ir 72 lyčių.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Feministinio kino šedevras ar feministinio pažado nesėkmė? Sveikintinas moters kine įgalinimas ar vyrų menkinimas? Vos tik pasirodęs, Gretos Gerwig režisuotas filmas „Barbė“ paskatino šias ir panašias diskusijas, sukėlė daugybę susipriešinimo ir atvėrė milžinišką prarają tarp šios juostos šlovintojų ir aršių kritikų. Ką šis pardavimo rekordus sumušęs filmas mums gali pasakyti apie feministinių idėjų kine sklaidą, moterų kino kūrėjų padėtį ir visuomenę, kurioje gyvename? Kodėl jis iššaukė stiprią radikalių dešiniųjų kritiką? Pokalbis su kino tyrinėtojomis Natalija Arlauskaite ir Lina Kaminskaite.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Svarbu žiūrėti į migrantus, kaip į žmones, kurie turi daug tapatybių. Seksualinė tapatybė nėra vienintelė, ji gali būti daugiau ar mažiau svarbesnė tam tikruose kontekstuose. Bet aš nesu tik gėjus“, – sako Lietuvoje gyvenantis, ukrainietiškų, rumuniškų ir baltarusiškų šaknų turintis antropologas Andrei Vazyanau. Pirmojoje naujo „72 atspalvių“ sezono laidoje kalbamės apie jo, kaip homoseksualaus vyro, motyvus po gyvenimo Baltarusijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje atvykti į Lietuvą, patirčių čia ir svetur skirtumus, seksualumo ir vyriškumo suvokimą mūsų šalyje ir užsienyje bei Vilniaus „queer“ garsovaizdį.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Europos humanitarinio universiteto nuotr.

Mes nepakeisime jūsų vaiko lyties ir nepaankstinsime jo lytinių santykių – akcentuoja lytiškumo ugdymo mokytojai Paulius Narušis ir Kamilė Pudžemytė. Ką turi pasiekti sėkmingas lytiškumo ugdymas? Kokia jo svarba šiandien, kai Lietuvoje kalbame apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kino režisierius Romas Zabarauskas sako pastaruoju metu jaučiantis didelį nusivylimą LGBT+ politika Lietuvoje, taip pat pastebintis lyderių trūkumą. Dėl ko kyla šis nusivylimas? Kokio radikalumo, anot jo, trūksta mūsų lyčių lygybės ir LGBT+ politikai? Ar radikalumas gali būti efektyvi strategija?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė


A. Femina nuotr.

Kokią įtaką tokių garsenybių šeimų kaip Siegel ir Suodaitis ar Heard ir Deppas konfliktai ir viešai aptarinėjami galimo smurto atvejai, kuriuose visuomenės palaikymas, rodos, svyra į vyro pusę, daro bendram diskursui apie smurtą prieš moteris ir lyčių lygybę? Kaip šiose situacijose turėtų būti reiškiamas moteriškas solidarumas? Kaip tokias istorijas turėtų nušviesti žiniasklaida? Pokalbis su lyčių lygybės eksperte, nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte ir Lygių galimybių plėtros centro eksperte, mokslininke Vilana Pilinkaite Sotirovič.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Menininkas, performeris Alen Chicco sako Lietuvoje nesutikęs nė vieno atlikėjo, kuris dainuotų apie savo meilę tos pačios lyties žmogui. Būsimasis albumas, anot kūrėjo, bus itin asmeniškas ir apdainuos įvairias LGBTQ patirtis. Pokalbis apie vyriškumą ir moteriškumą muzikoje, scenoje ir kasdienybėje bei Alen Chicco inspiravusią drag kultūrą ir norą nutolti nuo jos.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kaip sovietmečiu, kuomet buvo kriminalizuoti seksualiniai santykiai tarp vyrų, buvo elgtasi su homoseksualiais asmenimis? Kodėl homoseksualumas buvo įstrigęs „tarp gulago ir klinikos“? Kas yra politinė homofobija ir kaip ji buvo taikoma? Kodėl kriminalizuoti seksualiniai santykiai tarp vyrų, o tarp moterų - ne? Pokalbis su mokslininke Rasa Navickaite

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė